2022-01-10 STENDINĖ IR VIRTUALI PARODA „1991M. SAUSIO 13-OJI KLAIPĖDOJE FOTOGRAFO BERNARDO ALEKNAVIČIAUS AKIMIS”

2022 m. sausio 13 d. minimos 31-osios tragiškų, tačiau mūsų laisvę subrandinusių ir mūsų tautą suvienijusių įvykių metinės. Šia proga prisiminkime ką šią naktį išgyveno laisvės išsiilgę  ir beginkliam pasipriešinimui pasiruošę Klaipėdos žmonės.

Tomis dienomis prieš trisdešimt vienerius metus Klaipėdoje pavyko išvengti kraujo praliejimo. Tada divizijos vadą Ivaną Černychą nenaudoti karinės jėgos įkalbinėjo ir uostamiesčio vadovai, ir tuometis KGB Klaipėdos skyriaus vadas Vaclovas Stropus. Klaipėdoje buvę sovietų daliniai laukė komandos. Gerai, kad jie neparodė iniciatyvos, kad niekas neįvykdė jokios provokacijos. Jeigu būtų paleisti keli šūviai į sovietinius kareivius, tie būtų atidengę ugnį. Klaipėda pagal strateginę svarbą tada buvo antras miestas po Vilniaus. Miestas, kuriame dislokuoti du tarybinės armijos tankų daliniai, pasiruošę veikti, laivynas, galingos KGB pajėgos, be to, trečdalis gyventojų – ne lietuviškai kalbantys piliečiai. Todėl įtampa mieste priminė bręstantį pilietinį karą.
„Žinoma, jeigu būtų užimta Lietuvos Aukščiausioji Taryba, manau, Klaipėdoje tikrai būtų prasidėjusios skerdynės”, – pasakojo tuometinis „Klaipėdos” redaktorius Antanas Stanevičius. Ir nors Klaipėda buvo toliau nuo tų įvykių, žmonės rinkosi saugoti Savivaldybę, Tarybą, Girulių bokštą, gamino ir klijavo mieste plakatus, dirbo redakcijose.
Šioje parodoje pažvelkime į 1991 m. sausio 13-osios įvykius fotomenininko, kraštotyrininko, žurnalisto, vienas iškiliausio Klaipėdos krašto metraštininko ir garbės piliečio, savo fotoreportažais bemaž pusšimtį metų fiksavusio Lietuvos gyvenimą, Bernardo Aleknavičiaus akimis ir užfiksuotais kadrais.

Trumpai apie Bernardą Aleknavičių
Gimė 1930 m. rugpjūčio 21 d. Lekėčiuose Šakių apskrityje. Nuo 1961 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Išleido fotoalbumus „Tėviškė” (1966), „Klaipėdos diena” (su S. Krivicku, 1969), „Donelaitis ir mes” (1989), „Žemaičių žemės Rūpintojėliai” (2008), „Kelionė. Einu per Lietuvą” (2009). B. Aleknavičius išleido ir knygas „Vakarė žvaigždė” (1998), „Vydūnas” (1999), „Kai laisvės rytas aušo” (2002), „Lekėčių sakmės” (2006), „Adomas Brokas – Vydūno dvasios pakylėtasis” (2007), „Lietuvninkai mes esam gimę”, „Mažosios Lietuvos poringės” (abi 2008). Nuo 1999 m. leido iliustruotą Šakių krašto šviesuolių enciklopediją „Novužės krašto vaikai”. Aleknavičius buvo apdovanotas Vinco Kudirkos premija (1992). Ievos Simonaitytės premija (1997), Nuo 1961 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Išleido fotoalbumus „Tėviškė” (1966), „Klaipėdos diena” (su S. Krivicku, 1969), „Donelaitis ir mes” (1989), „Žemaičių žemės Rūpintojėliai” (2008), „Kelionė. Einu per Lietuvą” (2009). B. Aleknavičius išleido ir knygas „Vakarė žvaigždė” (1998), „Vydūnas” (1999), „Kai laisvės rytas aušo” (2002), „Lekėčių sakmės” (2006), „Adomas Brokas – Vydūno dvasios pakylėtasis” (2007), „Lietuvninkai mes esam gimę”, „Mažosios Lietuvos poringės” (abi 2008). Nuo 1999 m. leido iliustruotą Šakių krašto šviesuolių enciklopediją „Novužės krašto vaikai”. Aleknavičius buvo apdovanotas Ferdinando Kelkio medaliu (2020).

2011 m. B. Aleknavičius tapo Klaipėdos garbės piliečiu, 2012 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Mirė 2020 m. lapkričio 29 d. Klaipėdoje.

Šis kuklus žmogus unikalų viso gyvenimo savo darbų archyvą paliko I.Simonaitytės bibliotekai, kad juo galėtų naudotis visi klaipėdiečiai.

LŽS nuotrauka

Parodoje eksponuojamos fotografijos taip pat paimtos iš I. Simonaitytės bibliotekos archyvo