Ką tik praėjusi Mokytojų diena džiaugsmingai supurtė Palangos senąją gimnaziją, nes mūsų geografijos Mokytojas Nerijus Vaišvilas paskelbtas Lietuvos metų mokytoju. Apdovanojimo į Kauno Švietimo muziejų Mokytojas važiavo pasiimti ketvirtadienį, o penktadienio rytą Gimnazijos bendruomenė jį pasitiko, po kojomis nutiesusi raudoną kilimą ir triukšmingai mušdama braziliškų būgnų ritmą.
Jau nurimus visam šventiniam šurmuliui pasikalbėjome su vienu iš geriausių Lietuvos mokytojų Nerijumi Vaišvilu.
Kada taip pamėgote geografiją?
Mokykloje nuo pirmųjų klasių, kai tik prasidėjo geografijos pamokos, maždaug nuo 5-6 klasės.
Daug keliaujate ir po Lietuvą, ir po pasaulį. Koks kampelis Lietuvoje ir Palangoje labiausiai patinka?
Lietuvoje gal vieno negalėčiau išskirti, bet kelios vietos Kuršių Nerijoje, Vecekrugo kopa ir Žirgų ragas bei jo apylinkės, o Palangoje – Birutės parko apylinkės.
Kodėl būtent Birutės parkas?
Nes puoselėjamas daugiau nei 100 metų, bet mane žavi ne tiek pats parkas, bet būtent palei jį plytinti senoji miesto dalis ten, kur yra Birutes gatvė, tie pušynai, kurie dabar apstatyti namais, bet kai kas pakankamai gražiai įsikomponavę, čia tarpusavy dera ir gamtinė aplinka, ir tam tikri architektūriniai sprendimai. Vieni iš tokių – viešbučiai „Palanga“, „Eglė“ su kieme sėdinčiu drambliu.
O kiek svečių šalių esate apkeliavęs? Kuri iš jų labiausiai patiko?
Tiksliai nepasakysiu, maždaug apie 45-ias, ir vienos neišskirsiu, bet gal tris. Labiausiai patiko Namibija, Islandija ir Norvegija.
Kodėl būtent jos?
Dėl ypatingai gražios ir tokios „geografiškos“ gamtos, labai vaizdingų kraštovaizdžių, nors jų visų kraštovaizdžiai iš tikrųjų labai skirtingi. Norvegija ir Islandija turi šiek tiek panašumu, bet Namibija (Afrika – aut. pastaba) ryškiai išsiskiria iš visų mano aplankytų valstybių, kraštų. Tai tiesiog labai gražūs ir įdomūs gamtiniai kraštovaizdžiai, jų daug, jie įvairūs. Namibijoje, aišku, yra įspūdingas ir gyvūnijos pasaulis, labai sužavėjo dykumų kraštovaizdžiai, buvusiose dykumose dabar plytinčios medžių giraitės. Medžiai čia jau užsikonservavę, nepūna dėl nelikusios drėgmės ir išdžiuvusių upių. Tikrai įspūdingas kraštas, tad pirma vieta vis dėlto būtų Namibijai.
Mokytojau, Jums klausimų turi ir kiti gimnazistai. Štai Viltė-Marija Petrauskaitė (IIB kl.) klausia, kas lėmė Jūsų pasirinkimą tapti mokytoju?
Turbūt studijų praktika. Atlikęs praktiką vienoje Vilniaus mokykloje pajutau, kad visai su mokiniais įdomu ir visai pavyksta bendrauti. Iki to laiko nebuvau tvirtai apsisprendęs, kad būsiu mokytojas. Domino geografija, galvojau, gal kažkur turizmo ar aplinkosaugos srityje teks dirbti, bet taip susiklostė, kad sužinojęs, jog galima grįžti į savo mokyklą, pasimatavau šią profesiją ir taip čia pasilikau.
Kur studijavote?
Vilniaus Pedagoginiame universitete (dabar VDU Švietimo akademija – aut. pastaba).
O kiek metų jau esate geografijos mokytojas? Šito teiraujasi IC kl. mokinys Henrikas Mikolaitis.
23-ejus metus. Ir laikas rodo, kad, matyt, neklydau…
Tas pats Henrikas klausia, ar turėjote tikslą tapti geriausiu mokytoju? Ar tai įvyko atsitiktinai?
Ne, tokio specialaus tikslo neturėjau, tiesiog Gimnazijos administracija paskatino sudalyvauti šitame Metų mokytojo konkurse, pastebėjusi, kad galima ten laimėti. Pats nelabai buvau susimąstęs apie tai. Tai nebuvo mano tikslas.
IIIC kl. mokinė Liepa Mažonaitė klausia, kaip jaučiatės, gavęs Metų mokytojo apdovanojimą?
Buvo, aišku, smagu gauti apdovanojimą, jutau pakylėjimą. Suprantu, kad čia vieną kartą toks dalykas gyvenime atsitinka. Tiesiog labai džiugu, kad mano pastangos buvo įvertintos aukščiausiu lygmeniu. Taigi, gerai jaučiuosi, bet žinau, kad yra pradžia ir pabaiga tam džiaugsmui, grįžtant į rutiną, kasdienybę.
Šiemet apgynėte ir mokytojo eksperto kvalifikaciją. Kita gimnazistė, IIB kl. mokinė Marija Navickaitė, klausia, kaip vyko visas procesas, kuriam pasibaigus gavote mokytojo eksperto laipsnį. Ar sunku buvo jį pelnyti?
Ilgas buvo procesas. Prieš 15 metų, buvau apsigynęs žemesnį laispnį (metodininko – aut. pastaba). Žinojau, kad reikia įvykdyti daug visokių reikalavimų, tad kažkaip irgi specialiai šito nesiekiau. Jei būčiau norėjęs, matyt, anksčiau būčiau tą daręs. Bet po 20-ies metų darbo galbūt tiesiog pradėjo labiau matytis mano veiklos rezultatai, tad ir pasiūlė Gimnazijos administracija. Jiems pasirodė, kad mano veikla verta eksperto laipsnio ir surinkau taškų tiek, kiek reikėjo. Pasirodo, jau buvo laikas. Pats nelipau pro langą, nesiveržiau, iš šono buvo pasiūlyta.
Dominykas Buntins iš IIA kl. klausia, kokios asmeninės Jūsų savybės leido pasiekti tokių profesinių aukštumų.
Atkaklumas, tikslo siekimas, raštingumas, nenoras nuleisti rankų. Manau, kad čia yra pagrindiniai dalykai, kurie padėjo šito pasiekti.
Ačiū, mokytojau, už pokalbį.
Lietuvos metų mokytojo Nerijaus Vaišvilo mokinių pasiekimai:
Respublikinėse geografijos olimpiadose:
Tomas Jakubauskas – I vieta 2022 m. ir II vieta 2023 m.
Mūza-Olimpija Svetickaitė – II vieta 2022 m., III vieta 2020 ir 2021 m.
Jokūbas Gudaitis – III vieta 2022 m.
Saulė Janavičiūtė – III vieta 2019 m.
Adomas Gudaitis – III vieta 2016 ir 2017 m.
Lietuvos geomokslų olimpiadose:
Mūza-Olimpija Svetickaitė – III vieta 2022 m.
Saulė Janavičiūtė – II vieta 2021 m.
Nacionaliniame mokinių Česlovo Kudabos geografijos konkurse:
Mūza-Olimpija Svetickaitė – I vieta 2022 m.
Baltijos šalių geografijos olimpiadoje:
Tomas Jakubauskas – III vieta 2022 m.
Tarptautinėje geomokslų olimpiadoje:
Saulė Janavičiūtė – I vieta 2021 m.
Pasaulinėje geografijos olimpiadoje:
Mūza-Olimpija Svetickaitė – II vieta 2022 m.
Titas Ibatulinas, IC kl. mokinys, jaunasis Gimnazijos žurnalistas
Nuotraukos iš Kauno Švietimo muziejaus – direktoriaus pavaduotojos Jolitos Vaičiulienės ir bibliotekininkės Jūratės Vaišvilės, iš mokytojo N. Vaišvilo sutiktuvių Gimnazijoje – Gimnazijos fotoreporterio Kristijono Karačionkos, iš geografijos kabineto – straipsnio autoriaus
