Spalio 6 d. Palangos viešojoje bibliotekoje vykusi konferencija „Palangos tapatybė: kalba, kultūra, bendruomenė“ subūrė miesto bendruomenę, pedagogus, kultūros atstovus ir visus, kuriems svarbi lietuvių kalba bei mūsų krašto kultūrinis paveldas. Konferencijoje pranešimą skaitė ir Palangos senosios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aušra Šeštokienė.

Konferencijoje savo įžvalgomis dalijosi trys pranešėjai. Palangos senosios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė A. Šeštokienė aptarė lituanistinio ugdymo tradicijas ir mokytojų indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą. Kalbėjo apie Palangos senosios gimnazijos mokytojus – lituanistinių tradicijų kūrėjus: Emiliją Adiklienę, Joną Brindzą, Jūratę Galinauskienę, Zitą Šidlauskienę, ir jas tęsiančius lituanistus. Glaustai apžvelgta paskutinio dešimtmečio rašytojų, buvusių gimnazistų (Jurgos Šeduikytės, Tomo Dirgėlos, Ievos Marijos Sokolovaitės, Agnesos Kenešytės-Gricės, Andriaus Kleivos) kūryba.

„Palangos tapatybę kuria Palangos senoji gimnazija, puoselėdama kalbą, kultūrą, kūrybą, augindama jauną asmenybę ir stiprindama bendruomenės ryšius. Joje ugdomas laisvas, orus, kūrybiškas, tvirtus moralinius pagrindus turintis žmogus – jaunas palangiškis. Kūryba – tai ir laisvė, ir vertybės. Mokytojai lituanistai ir visa bendruomenė skatina, anot M. K. Čiurlionio, „žvalgytis nuo aukštų bokštų“, – sakė A. Šeštokienė.

Kraštotyros specialistė Dainora Kaniavienė pristatė Palangos miesto garbės pilietį, pedagogą lituanistą Joną Brindzą ir jo veiklos palikimą. Rašytoja Agnesa Kenešytė-Gricė pateikė įžvalgas iš pokalbių su kūrėjais, kilusiais iš Palangos, ir atskleidė jų kūrybos ryšį su vietos tapatybe.

Diskusijos priminė, kad kalba – tai gyvas audinys, jungiantis kartas, istorijas ir žmones.

Projektą finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, renginį organizavo Palangos viešoji biblioteka.

Gimnazijos informacija