Vakar netekome poeto, eseisto, dramaturgo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko, vieno iš iškiliausių Palangos senosios gimnazijos mokinių, kurio šiandien gedi visa Lietuva – ne tik Palanga. Nors vargu, ar galima tokią asmenybę prarasti, juk liko nesunaikinama jo kūryba. Nesunaikinama, nes gyva, necenzūruojama nuo pat jaunystės, nuo pat mokyklos (sovietmečio!) laikų. Rolando Rastausko kūrybinės raiškos neribojo ir jo gaivališkam literatūriniam talentui padėjo skleistis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas bei auklėtojas Jonas Brindza.
Paskutinį kartą su Gimnazijos bendruomene Rolandas Rastauskas bendravo prieš pusantrų metų, mokyklai minint šimtmečio jubiliejų. Tąsyk paprašytas pasidalinti prisiminimais apie mokytoją J. Brindzą, Rolandas pokalbį su Gimnazijos žurnalistais baigė mintimis: „… mes abu – vaikštūnai, prasilenkiantys gražiausiose Palangos alėjose. Žinoma, daug kas liko neišsakyta, laiko apgriaužta, jūros bangų nuplauta“. Ir išėjo abu – Mokytojas ir Mokinys – į amžinybę tais pačiais metais. Tarytum išsikalbėti…
Prisimindami Rolandą dalijamės jo, dar septyniolikmečio, tada dar besimokiusio mūsų Gimnazijoje, 1971 m. parašyta novele „Roko partija“, kurios herojus sako: „Visos teorijos ir visi filosofiniai nušvitimai nieko neverti be žmogaus širdies“.
Biografija
Rolandas Rastauskas gimė 1954 m. spalio 13 d. Šiauliuose.
1973 m. baigė Palangos senąją gimnaziją.
1978 m. Vilniaus universitete baigė anglų filologiją.
1978–1986 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dėstė Vilniaus universitete, 1986–2018 dėstė Klaipėdos universitete.
Nuo 1990 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
2016–2018 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, nuo 2024 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro Meno tarybos pirmininkas.
Kūryba
1972 m., dar besimokydamas Palangos senojoje gimnazijoje, debiutavo su pjese „Lenktynių aitvaras“ (1972 m. pastatyta Jaunimo teatre). Kūrinyje išryškėjo mėginimai derinti poeziją ir muziką.
1987 m. išleido eilėraščių rinkinį „Albumas“.
Poezijos rinkiniuose „Tinginio raudos“ (1992), „Aktorius pasitraukiau (1996) vyrauja miesto tematika, gausu kultūrinių asociacijų; eilėraščiais teigiamas gyvenimo paradoksalumas, nevengiama ironijos, savitai reflektuojamos Vakarų kultūros vertybės.
Akustiniu poetiniu eksperimentu laikytinas 2006 m. kartu su kompaktiniu disku išleistas eilėraščių rinkinys „Metimas“, kuriame autorius skaito savo eiles varijuodamas skirtingomis intonacijomis, keisdamas ritmą ir rimą, kartodamas frazes, žodžius, skiemenis.
Rolandas Rastauskas išsiskyrė unikaliu meninio kalbėjimo būdu, žaidė su eilėraščių vizualine struktūra, nevengė netikėtų leksinių jungčių, ieškojo teatro, dailės, muzikos menų sintezės.
RoRa slapyvardžiu pasirašinėjęs Rolandas Rastauskas – miestietiškos kultūros atstovas, kuris jautė, suvokė ir iš naujo atrado pasaulį intelektualioje erdvėje, išlaikydamas individualų požiūrį į meno kūrinius, aplinką.
Esė rinkiniuose „Kitas pasaulis“ (2004), „Privati teritorija“ (2009), „Trečias tomas: esė ir kiti tekstai“ (2015), „Verkianti bronza: Kelionių knyga“, 1993–2023 (2024) vyrauja savitas požiūris į visuomeninius, kultūrinius reiškinius, meninius tekstus.
Rinkinyje „Berlynalijos“ (2008) reflektuojant R. Treigio Berlyno fotografijas atskleidžiamas miesto fenomenas per kito asmens patirtį, dubliuotą su savąja.
Režisieriaus E. Nekrošiaus teatrui „Meno fortas“ sukūrė skaitymo performansus „Berlynalijos“ (2006) ir „Deguonis“ (2008, pagal to pavadinimo rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesę).
2011 m. išleido teatrinių istorijų knygą „Bermudų trikampis“, 2014 m. – eilėraščių rinktinę „Vienišos vėliavos“, 2021 m. – prozos knygą „Venecija tiesiogiai“. Tais pačiais metais parengė B. Schulzo prozos inscenizaciją „Klepsidros sanatorija“ (režisierius O. Koršunovas), 2002 m. parašė scenarijų„ Notturno, arba Bebrų respublika“.
2016 m. parengė A. Mickevičiaus „Vėlinių“ scenarijų to paties pavadinimo spektakliui (režisierius E. Nekrošius).
2006 m. apie rašytoją sukurtas televizijos filmas „Vaikštūnas RoRa“ (režisierius J. Javaitis).
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premija už publikacijas „Lietuvos ryto“ dienraštyje – 2000 m.
Ievos Simonaitytės literatūrinė premija už esė rinktinį „Kitas pasaulis“ – 2006 m.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija, rinktinę „Kitas pasaulis“ išrinkus kūrybiškiausia metų kyga – 2006 m.
Lietuvos nacionalinė premija už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje, už sakinio eleganciją – 2010 m.
Kūrybiškiausios metų knygos dvyliktukas („Privati teritorija“), nominavimas Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje – 2010 m.
Jotvingių premija už rinktinių eilėraščių knygą „Vienišos vėliavos“ – 2015 m.
Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius – 2015 m.
Klaipėdos kultūros magistro vardas už aktyvią ir intriguojančią naujomis meninėmis formomis literatūrinę veiklą – 2016 m.
Knygos „Trečias tomas“ nominavimas Metų knygos rinkimuose prozos kategorijoje – 2016 m.
Palangos senosios gimnazijos žurnalistikos būrelio vadovė Ligita Sinušienė
