Šio mėnesio 16-19 dienomis su kitais gimnazistais ir mokytojais (Rasa Abelkiene, Vitaly Kirilov ir Vijute Mickuviene) vykau į vieną iš Lietuvos kaimyninių šalių – Lenkiją, kur planavome susipažinti su vienu gražiausių jos miestų – Krokuva, praleisti dieną Energylandijoje ir užbaigti kelionę ekskursija po buvusios Aušvico-Birkenau nacių koncentracijos stovyklos muziejų.
Ketvirtadienį išvykome apie trečią valandą ryto, kad dar tą pačią dieną galėtume pasivaikščioti po pavasariškos, o gal net ir šiek tiek vasariškos, nuotaikos Krokuvos senamiestį. Turėjome visišką laisvę savu maršrutu apžiūrėti šį nuostabų architektūrinių šedevrų ir įvairiausių kultūrų pilną miestą, tačiau pasirinkau pasekti gidą ir išklausyti pasakojimų apie tos vietos istoriją ir kultūrą. Nors Krokuvoje pats buvau nebe pirmą kartą, tikrai nuobodu nebuvo. Apėjome ne tik daug kam žinomą senamiestį su Vavelio pilimi, bet ir Kazimiežo rajoną, atspindintį jau penkioliktame amžiuje ten apsigyvenusių žydų kultūrą. Tiesą sakant, tą vakarą tik dar kartą įsitikinau, kad prireiktų ne vienos dienos, o gal net savaitės, norint artimiau pažinti šį miestą.
Kitą dieną aktyviai praleidome atrakcionų parke „Energylandia”. Šis parkas ypatingas tuo, kad yra didžiausias atrakcionų parkas Lenkijoje ir pasižymi didele jų įvairove. Aš asmeniškai nesu didelio greičio ar ekstremalių laisvalaikio leidimo būdų mėgėjas, bet tikrai buvo verta pirmą kartą išbandyti tokią veiklą. Tiems, kurie mėgsta tokio pobūdžio aktyvų laisvalaikį, tikrai verta aplankyti šią vietą.
Po linksmos nuotaikos kupinų pirmųjų kelionės dienų viską užbaigėme gal ne tokia malonia ir lengvabūdiška, bet pasaulio supratimą tikrai gilinančia patirtimi. Paskutinė išvykos diena buvo paskirta ekskursijai po didžiausią nacių koncentracijos ir naikinimo stovyklą Aušvicą-Birkenau. Dabar ten įrengtas muziejus sukrėtė žiauria istorija, kurią įkūnija jo ekspozicija. Ir anksčiau buvau skaitęs apie nacių koncentracijos stovyklas ir žiaurumus, kurie ten vyko, tačiau visai kas kita yra savomis akimis išvysti kiekius rūbų, žmonių plaukų ar akinių, kurie vis dar liudija negailestingą žmonių žudymą, kankinimą – absoliutų naciams neįtikusių nekaltų žmonių, vaikų ignoravimą. Manau, kad tokias vietas kaip Aušvicas verta aplankyti kiekvienam – tam, kad niekada nepamirštumėme tragiškos žiaurios, bet svarbios istorijos, kurios suvokimas gali mus apsaugoti nuo panašių pasikartojimų ateityje. Žinoma, šiais laikais daug kam tokio masto žiaurumo apraiškos gali pasirodyti neįmanomos, bet reikia suprasti, kad prieš viso labo nepilną šimtą metų milijonai žmonių naciams pavaldžiose teritorijose taip pat nemanė, kad tokia jų baigtis įmanoma. Būtent tam, kad ši istorija niekada daugiau nepasikartotų, tokios didžiulės žmonijos klaidos ir turi būti atsimenamos.
Taigi kelionė į Lenkiją paliko daug įspūdžių ir suteikė daug peno gyvenimo, moralės ir pasaulėžiūros apmąstymams, asmenybės tobulėjimui.
Kelionę organizavo ekonomikos mokytoja metodininkė Rasa Abelkienė.
Linas Daukšas, IIIA kl. mokinys
Nuotraukos – Justės Abelkytės (IIA kl.), Liepos Bracaitės (IIID kl.), Arno Lingės (IIC kl.), Elono Sinušo (IIIA kl.), Eriko Šleiniaus (IIID kl.,), mokytojos Rasos Abelkienės.
