Select Page

Naujienos

Grupė Palangos senosios gimnazijos mokinių kartu su geografijos mokytoju rugsėjį pradėjo pažintine išvyka į Salantų regioninį parką, garsų tiek gamtos, tiek kultūros ir istorijos objektais. Pirmiausiai aplankėme lietuviškąją „tundrą“ – Šauklių riedulyną ir jame esantį didžiausią Lietuvoje kadagyną. Tai natūraliai prieš tūkstančius metų susiformavusi teritorija, primenanti tolimąją šiaurę. Kelionės „vinis“ – pasaulyje geriausiai išlikusi mamuto fosilija, šiuo metu besisvečiuojanti Mosėdžio gimnazijoje. Šios mokyklos geografijos mokytojas Virgilijus Pajarskas, kurio dėka eksponatas atkeliavo Mosėdin, mokiniams pravedė pamoką apie ledynmetį, tuometines klimato sąlygas, vyravusią augaliją ir gyvūniją Lietuvos teritorijoje. Be abejo, jis išsamiai papasakojo ir apie mamutus, jų ypatumus ir gyvenimo sąlygas. Šis mamutas, vardu Goša, rastas visai neseniai – 2003 metų rugpjūtį Arkties vandenyne esančio Naujojo Sibiro salyne. Nustatyta, kad mamutas gyveno prieš 45 000 metų, svėrė 7 tonas. Nusifotografavę prie įspūdingos, net 4 metrų aukščio, fosilijos mokiniai aplankė netoliese esantį Vaclovo Into akmenų muziejų ir papildė savo žinias apie geologinę žemės istoriją ir gelmes, išvydo labai įdomių eksponatų. Pavyzdžiui, rubinas, pašvietus į jį lazeriu, sužibo ryškiai raudona spalva lyg šviesoforas tamsoje.Vėliau mokiniai užkopė į Imbarės piliakalnį, sužinojo apie čia kadaise stovėjusią kuršių pilį. Palikę piliakalnį žygeiviai pėsčiųjų taku per Salanto upės pievas nukeliavo iki Kalnalio apžvalgos bokšto, nuo kurio atsivėrusi įspūdinga panorama į vaizdingą Salanto upės senslėnį mokiniams paliko gilų įspūdį. Iš aukščiau žvelgdami į platų slėnį jie galėjo įsivaizduoti ledynmečio atsitraukimo metu čia tekėjusios upės dydį ir vandens tėkmės jėgą.

Trumpa dienos išvyka mokiniams labai patiko, jie pagilino savo geografines žinias, išvydo gražių Žemaitijos gamtos objektų, išgirdo įdomių pasakojimų.

Palangos senosios gimnazijos geografijos mokytojas Nerijus Vaišvilas