Trečią birželio savaitę Palangos gimnazistai ėmėsi praktiškai tyrinėti aplinką, pasirinkę juos dominantį pažinimo būdą. Savaitę jie mokėsi netradicinėse erdvėse, tyrinėjo, keliavo, atliko bandymus, kūrybiškai pritaikė žinias, įgytas per pamokas.
Kadangi vienas iš Palangos senosios gimnazijos prioritetų 2021 – 2022 mokslo metais yra dėkingumo, kaip vertybės, puoselėjimas, mokytojų A.Kaklienės ir A.Janušienės paskatinti mokiniai kūrė filmukus apie tai, už ką jie yra dėkingi savo mokyklai. ,,Filmukas prasideda improvizuota situacija, kai policija suima Palangos senosios gimnazijos mokines, pažeidusias taisykles. Šios, uždarytos kalėjime, prisimena gražius nuotykius mokykloje. Šių gražių prisiminimų paveiktas teismas panelės išteisina. Filmuko pabaigoje įvardijame dalykus, už kuriuos esame dėkingi gimnazijai“, – taip kartu su draugėmis kurto filmuko esmę pristato gimnazistė Fausta Volkovaitė. Mokytojos G.Žindulienės mokiniai „GASTROliavo” po Palangą ir vertino vietos užkandines ir kavinukes, anglų kalba kūrė jų aprašymus, kuriuos grafinio dizaino canva.com platformoje sudėjo į infografikus ir sukūrė patrauklų dizainą. Grupė mokinių bandė įsivaizduoti: „O jeigu Stasys Povilaitis būtų uždainavęs angliškai…“ Mokiniai išvertė tris Stasio Povilaičio dainas į anglų kalbą. Dainą „Palanga” įrašė įrašų studijoje ir sumontavo klipą. Gimnazistams idėją pasiūlė ir ją įgyvendinti padėjo mokytojai K.Galdikė ir A.Užkuratas. Mokiniai entuziastingai dalyvavo ir akcijoje ,,Gimnazijai 100“. Kartu su mokytoju V.Kirilovu jie planavo, organizavo ir kūrė judesį – skulptūrą. Vėliau mokiniai dirbo su filmuota medžiaga – kūrė vaizdo klipus.
„Grafo Tiškevičiaus valgiai kavinių lėkštėse“ – tokią temą patyriminei veiklai pasirinko mokytoja O.Simonaitienė ir jos mokiniai. Aplankę Gintaro muziejų susipažino su grafų Tiškevičių virtuve, valgymo tradicijomis, Botanikos sode tyrinėjo prieskonius, kuriais gardinami ir šiuolaikiniai patiekalai, aplankė kelias populiariausias miesto kavines, kuriose ieškojo grafų virtuvės pėdsakų ir sudarė grafų Tiškevičių vienos dienos meniu. Mokytojos L.Augucevičienės mokiniai gavo užduotį su kriminaliniu prieskoniu: jie pasirinkę keletą Palangos mieste esančių skulptūrų nufotografavo tik jų fragmentus kaip užduotį – nustatyti, kurios skulptūros tai yra fragmentas. Savo darbe mokiniai vėliau pateikia ir atsakymus – visą skulptūros vaizdą bei apie ją surinktą medžiagą.
Mokytojai I.Pociuvienė ir N.Vaišvilas bei Palangos miesto Kurorto muziejus pakvietė gimnazistus dalyvauti projekte – tirti ir aprašyti Anaičių kapinaites. Gimnazistai sutvarkė nuo 20 iki 30 kapų ir tyrinėjo juos: naudodami GPS stotelę nustatytė tikslias kapų koordinates, išmatavo, aprašė antkapių rūšis ir medžiagiškumą, nupiešė antkapius su metaliniais, akmeniniais bei mediniais kryžiais, užrašė epitafijas ir atliko kitus darbus. Paskutinis etapas – analizuoti bei susisteminti surinktą medžiagą. Kurorto muziejus ruošia leidinį apie Anaičių kapinaites, kuris bus paremtas gimnazistų surinkta informacija. Iš naujo atrasti savo gimtąjį miestą, rinkti informaciją apie vietas ir objektus, kurie tradiciškai nėra minimi oficialiuose turistiniuose kataloguose, ir sukurti lankstinuką ,,Palangos (Šventosios) gidas“, kurį galima būtų pateikti miesto svečiams, gimnazistams pasiūlė mokytoja R.Dargienė. Dalyvauti kraštotyriniame žygyje „Nemirsetos praeitis ir dabartis” pakvietė mokytojas A.Stonkus. Susipažinę su patyriminio projekto uždaviniais, mokiniai grupėmis ir pavieniui kartu su mokytoju tyrinėjo Nemirsetą, jos apylinkes, kalbino vietinius gyventojus, fiksavo maršrutą. Vėliau susistemino turimą medžiagą, prisilietė prie Nemirsetos archyvinės medžiagos bibliotekoje ir parengė pristatymus.
Mokytoja J.Vaičiulienė pakvietė mokinius išbandyti žurnalisto darbą: mokiniai filmavo interviu su gimnazijos mokytojais, kurie yra baigę šią gimnaziją. Mokytojai prisiminė savo klasių auklėtojus ir įsimintiniausias savo mokyklinių metų akimirkas. Kaip teigia gimnazistai, smalsiausia buvo sužinoti, kas smagiau – būti mokytoju ar mokiniu. Leistis Šventojo Jokūbo keliais (teoriškai ir praktiškai) mokinius pakvietė T.Mackevičienė. Jie iš pradžių rinko duomenis apie piligrimystę, vėliau žygiavo pasirinktu Kretinga-Rūdaičiai-Žibininkai maršrutu: įspūdžiai patys geriausi, ankstaus ryto peizažai džiugino akį ir ramino sielą, mąstyta apie tai, kas mus šiandieną liūdina, džiugina ir už ką esame dėkingi. Mokytojai J.Žulkus ir L.Žulkus pasiūlė mokiniams unikalią veiklą – jie suteikė galimybę prisiliesti prie laivybos pradžiamokslio, susipažinti su burinio laivo valdymu, su pagrindiniais jūriniais ir buriavimo terminais, laivo valdymo principais, sauga ir elgesio taisyklėmis. Nors sąlygos buriavimui Platelių ežere buvo idealios, atslinkus lengvam lietui, mokiniai pamatė ir kitą, kiek sudėtingesnį, buriavimo aspektą.
Gimnazistai kartu su mokytoja R.Abelkiene lankėsi ,,Swedbank” finansų laboratorijoje, kur pagilino žinias apie asmenius finansus, investavimo ir taupymo galimybes. Interaktyvioje laboratorijoje ieškojo finansinių sprendimų, investavimo ir taupymo galimybių. Pasirinkusieji mokytojų A.Pantelejevos, A.Ševeliovos, A.Domarkienės ir V.Mickuvienės siūlomą patyriminę veiklą, leidosi į nuotykius po Palangos Birutės parką, kur bandė panaudodami matematines žinias apskaičiuoti įvairių medžių, skulptūrų („Laiminantis Kristus“, „Keturi metų laikai“, „Eglė žalčių karalienė“, „Rebeka“) ir pastatų aukščius bei puikiai praleido laiką gryname ore.
Dalyvavusieji fizikos projekte „Vidinės ir išorinės radiacijos tyrimas“ (mokytoja L.Mončienė) susipažino su naujais jutiminiais prietaisais: Go Direct® Radiacijos, Radon -4 ir Xplorer GLX G matuokliais, paruošė šių prietaisų naudojimo instrukcijas, įvairiose Palangos miesto erdvėse išmatavo radioaktyvių dalelių skaičių. Mokiniai įsitikino, kad yra natūralus radioaktyvusis fonas. Daugiausiai radioaktyvių dalelių užregistravo prie Birutės kalno papėdėje esančio Lurdo. Kita mokinių grupė atliko paros mitybos tyrimus, tyrinėjo vidinę radiaciją ir aptarė jos mažinimo būdus, prognozavo pasirinkto gyvenimo būdo padarinius. Mokytojos M.Stonienės mokiniai stebėjo fizikinius reiškinius ir dangaus kūnus, fotografavo juos ir kūrė kryžiažodžius.
Patyriminės veiklos „Augalų dažomųjų savybių tyrimas“ (mokytoja M.Bukytė) dalyviai ištyrė augalų dažomąsias savybes, kandikių (medžiagų, padedančių dažams geriau prilipti prie dažomojo paviršiaus) poveikį, nustatė, ar nudažyti audiniai keičia spalvą rūgštinėje ir šarminėje terpėje. Prisirinkę įvairių medžių lapų, žydinčių žolynų, eksperimentavo, kurie augalai kokiomis spalvomis nudažo medvilninį audinį, kokios technologinių procesų sekos laikantis gaunamas geriausias augalo atspaudas ant audinio. Po to kiekvienas namuose tyrė, kaip keičiasi nudažytos medžiagos spalvos skirtingose terpėse, aprašė eksperimento eigą, formulavo išvadas.
Pasirinkusieji veiklą su mokytojomis A.Žemaitaitiene ir D.Urbštiene per penkias dienas nuėjo daugiau nei 45 kilometrus pėsčiomis, važiavo autobusais, kėlėsi keltu ir aplankė Klaipėdos universiteto botanikos sodą ir gamtos muziejų, Palangos kurorto muziejų, Birutės parką ir oranžeriją, Klaipėdos jūrų muziejų ir delfinariumą. Susipažinę su ekspozicijomis, atlikę edukacines veiklas ir užduotis, dirbdami grupėse, naudodamiesi „Goose Chase“ programa, sukūrė ir išbandė interaktyvius žaidimus Palangos Birutės parko lankytojams. Mokytojo E.Piktuižio mokiniai visą savaitę rinko informaciją apie pasirinktą pažintinį taką ir kūrė filmukus, kuriuose pristatė įdomiausius ir svarbiausius faktus. Taip dirbdami susipažino su mūsų kraštui būdingais augalais ir gyvūnais bei lavino filmų kūrimo įgūdžius. Geriausi mokinių darbai bus išsiųsti į LMNŠC organizuojamą konkursą „Pamoka gamtoje: svajokime drauge!”
Patyriminė veikla šiemet įgavo dar didesnę formų įvairovę, dar labiau atliepė skirtingus mokinių poreikius ir leido suprasti, kad be informacijos ir žinių labai svarbi yra praktika ir gyvenimiška patirtis.
Paulina Stalioraitytė, IIIC klasė
