Pasirinkite puslapį

Naujienos

Per visų dalykų pamokas susitelkti į kurią nors kultūros epochą – tai jau tradicija tampanti idėja, kuri kilo dar praėjusiais metai. Pernai gimnazistai kartu su mokytojais tyrinėjo Antikos, viduramžių ir Renesanso epochas. Šiemet paskutinę lapkričio savaitę mokiniai ,,lankėsi’’ baroko epochoje. Patirtis rodo, kad per visas pamokas sutelkiant dėmesį į vieną temą, integruojami skirtingi dalykai, matomas platesnis laikotarpio vaizdas, svarbiausios idėjos ir jų atspindžiai šiandieniniame gyvenime. Gimnazistai ir mokytojai pasidalijo mintimis apie bendrą veiklą barokui skirtos savaitės metu.
Etikos pamokose apžvelgtos kultūros epochos iki baroko, skiriant dėmesį sampratai apie individo raišką ir laisvę bei baimes kiekvienos epochos pasaulėžiūros kontekste.
Anglų kalbos mokytojos A.Janušienė ir A.Kaklienė parengė užduotis. Jas I-IV klasių gimnazistai atliko peržiūrėję video, kuriame Dr. Mary Dave Blackman pristato baroko laikotarpį, iliustruodama jį architektūros, literatūros, muzikos, dailės, geografijos, mokslo, politikos aspektais. Citatos iš gimnazistų darbų:
Ema Purmalytė, IIIB: ,,Nustebau, kad J.Svifto ‘Guliverio kelionės’ buvo parašytos baroko laikotarpiu. Maniau, kad tai žymiai vėlesnės epochos kūrinys“.  
Joris Lisas, IIIB: „Mane sužavėjo tapyba. Ankstesniais istoriniais laikotarpiais tapyboje vyravo religiniai motyvai, o baroko laikotarpiu išpopuliarėjo mažiau formalūs portretai.“
Ugnė Jakubauskaitė, IIIB: „Nesu didelė baroko fanė, nes tai tamsus ir slegiantis laikotarpis. Pavyzdžiui, žmonės sveikindavosi sakydami ‘Memento mori’. Tačiau mane apstulbino, kad jau tada buvo atrasta, kaip veikia žmogaus kraujotakos sistema.“
Marius Žarnauskas, IVB: „Nustebau, kad Harvardo universitetas JAV įkurtas Baroko laikotarpiu. Maniau, kad jis įkurtas Renesanso laikotarpiu, kaip daugelis garsių Europos universitetų.“
Per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas mokiniai aptarė baroko epochos pasaulėžiūrą ir ją nulėmusias priežastis, sužinojo apie šios epochos meną, architektūrą, virtualiai lankėsi barokiniame Vilniuje, domėjosi žymiu ispanų rašytoju Pedro Kalderonu, interpretavo jo gyvenimo kaip teatro sampratą, skaitė tuo metu Europoje garsaus lietuvių poeto M.K.Sarbievijaus poeziją, diskutavo apie jos idėjų aktualumą šiandien.
Mokiniai turėjo galimybę lankytis gimnazijos interneto svetainėje, Bibliotekos skiltyje, bibliotekos darbuotojų parengtoje virtualioje parodoje ,,Baroko literatūros žanrų įvairovė”, kuri ne tik pateikia informaciją, bet ir atskleidžia, kaip įvairūs literatūros žanrai tiek savo forma, tiek turiniu reprezentuoja baroko epochą ir žmogaus pasaulėjautą.
Biologijos pamokose buvo kalbama apie Antonijų van Levenhuką (1632–1723), olandų audinių pirklį, kuris išrado pirmąjį mikroskopą, kalbėta apie anglų gamtininką Robertą Huką (1635-1703), išleidusį visame mokslo pasaulyje išgarsėjusią knygą ,,Mikrografija”, kurioje pirmą kartą pateikti labai detalūs mikroskopiniai įvairių organizmų piešiniai. R.Hukas pirmasis pavartojo terminą ,,ląstelė“ (the Cell), nes stebint augalo ląsteles jos pasirodė panašios į vienuolyno celes. Mokiniai žiūrėjo trumpametražį  filmą ,,The Biology of the Baroque” (,,Baroko biologija“)ir susipažino su  biologija, peržengiančia Darvino evoliucijos teorijos ribas.
Geografijos pamokose mokiniai kalbėjo apie vieną reikšmingiausių to meto Lietuvos geografijos darbų – M.K. Radvilos Našlaitėlio pastangomis 1613 metais sukurtą LDK žemėlapį, jo atsiradimo aplinkybes ir reikšmę Europos bei Lietuvos geografijai.
Istorijos pamokose IC klasės pristatė savo pastebėjimus tema: ,,Kaip baroko naujovės paveikė visuomenės gyvenimą?”
Teatro pamokose gimnazistai domėjosi baroko teatru (commedia dell’arte).
Per muzikos pamokas mokiniai susipažino su baroko muzikos ypatumais, žanrais, instrumentais ir kompozitoriais. Mokiniai sužinojo apie muzikinį gyvenimą Lietuvoje, Kaziuko mugės atsiradimo reikšmę. Klausydami baroko epochos hitų, kuriuos dažnai interpretuoja šiuolaikiniai muzikantai, įvertino baroko muzikos vietą šiuolaikinėje kultūroje.
Baroko savaitę per tikybos pamokas susipažinta su bažnyčios įtaka baroko atsiradimui ir pasaulėžiūrai, su šv. Ignaco Lojolos asmenybe ir jo dvasingumo principais, Jėzuitų ordino įkūrimu, svarstyta apie Lietuvos bažnyčioje vykusius pokyčius, susijusius su baroko epocha.