Select Page

Naujienos

Antrąją birželio savaitę Palangos gimnazistai ėmėsi praktiškai tyrinėti aplinką pasirinkę juos dominantį pažinimo būdą: mokslinį tyrinėjimą, meninį ar sportinį pažinimą. Gimnazistai savaitę mokėsi netradicinėse erdvėse, tyrinėjo, vykdė apklausas, atliko bandymus, eksperimentus, kūrybiškai pritaikė žinias, įgytas per pamokas.

Teorines žinias, įgytas chemijos pamokų metu, patikrinti eksperimentuojant ir gautus rezultatus fiksuoti kūrybiškai mokiniams pasiūlė mokytoja Aušra Žemaitaitienė. Kiekvienas, pasirinkęs pateiktas temas, atliko tyrimus, analizavo gautus rezultatus, formulavo išvadas, o vėliau susirinkę kartu Zoom platformoje dalijosi savaitės veiklos rezultatais. Mokiniai namuose augino druskos ir cukraus kristalus, metalų korozijos tyrimų rezultatus papildė nuotraukomis iš mus supančios aplinkos, augalų pigmentus išskyrė ir bandė jų spalvos pokytį rūgštiniuose ir baziniuose tirpaluose (pabandė išskirti net iš svogūno žiedo). Įdomūs mokinių darbai, susiję su formulių taikymu buityje: apskaičiuotas ne tik akmenukų, bet ir trintuko tankis. Išeigos formulės prireikė apskaičiuojant iškepto pyrago, paruošto mėsos patiekalo, lietinių blynų, duonos ar tapijokų išeigą.

Fizika besidomintys mokiniai su mokytoja Marina Stoniene dalyvavo patyriminėje veikloje ,,Pažink mus supančius dangaus kūnus“. Mokiniai fotografavo naktinės Palangos dangų, kūrė kryžiažodžius ir specialiomis programomis stebėjo tarptautinę kosminę stotį, skaičiavo jos greitį, periodą, darė planetų nuotraukas. Mokytojos Liucijos Mončienės mokiniai pasirinko tyrinėti poilsiautojų srautus šiuo metu pajūryje (nuo Palangos tilto iki Šventosios) ir atlikti paplūdimio pločio matavimus. Paplūdimio apkrovai nustatyti buvo taikomi fotografijos ir dienoraščio metodai, paplūdimio pločio matavimams – navigacinė ir atstumo mobili programėlė, ruletė, informacija buvo kaupiama TEAMS platformoje. Mokiniai nustatinėjo paplūdimio apkrovą įvairiomis savaitės dienomis. Užfiksuota, kad apkrova nuo pirmadienio iki penktadienio išaugo daugiau kaip tris kartus. Parinkę atskaitos taškus, atliko pirmuosius paplūdimio pločio matavimus. Mokiniai nustatė, kad šiuo metu plačiausi paplūdimiai yra ties Šventąja.

Į geografų grupę susibūrę gimnazistai padedant mokytojui Nerijui Vaišvilui užsimojo išmatuoti paplūdimio plotį nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki centrinės gelbėjimo stoties. Matavimus atliko maždaug kas 100 metrų, o naudodami mastelį 1:10000 sudarė ir pakrantės ruožo žemėlapį. Taip pat palyginimui paėmę naujai supilto ir senojo smėlio mėginius ir nustatė, kad pagal pirminę apžiūrą smėlis skiriasi labai minimaliai: panaši spalva, grūdėtumas, stambumas. Mokiniai apskaičiavo, kad paplūdimiai po papildymo smėliu yra maždaug 60-80 metrų pločio (prieš tai kai kuriuose ruožuose buvo vos 10-20 metrų). Jų manymu, paplūdimys dabar žymiai kokybiškesnis, neužterštas, neturintis rupių žvirgždo ar gargždo dalelių, malonus vaikščioti. Atvežtas smėlis turėtų laikytis gan ilgai, nes nuolydis padarytas taip, kad paplūdimys būtų mažiau išplautas. Taip pat mokiniai lygindami duomenis  pastebėjo ir išskyrė kranto raidos ypatumus.

Į technologijų grupę mokytojos Meilės Bukytės pakviestos mokinės pažino įvairius augalus, stebėjo jų spalvų, faktūrų įvairovę ir iš medžio šakelių surišusios rėmelį naudodamos įvairius augalus jame nuaudė ,,žolynėlių kilimėlį“.

Mokytoja Raimonda Kačerauskienė gimnazistams pasiūlė palyginti Šatrijos Raganos apysakos ,,Sename dvare“ pagrindinės veikėjos mamatės savo vaikams skiepijamas vertybes su dabartinių motinų požiūriu į auklėjimą. Mokiniai apklausos būdu rinko duomenis, kokias vertybes ugdo šiuolaikinės mamos augindamos savo  vaikus ir kodėl, jų manymu, tai svarbu. Išvados pateiktos lentelėse arba diagramose: pasirodo, tiek anksčiau, tiek dabartiniais laikais tėvai skiepija tas vertybes, kurios, jų manymu, yra svarbios formuojantis vaikui kaip asmenybei. Įdomu tai, kad XX a. pr. auklėjant vaikus daugiau dėmesio buvo skiriama paklusnumui, religingumui bei bendruomenei, o XXI a. pr. šios vertybės praranda aktualumą. Tiek praėjusiame šimtmetyje, tiek dabar kaip svarbiausios vertybės akcentuojamos patriotiškumas, meninių gebėjimų puoselėjimas bei pagarba kitam žmogui. XXI a. pr. tėvai  labiau ugdo vaiko  pasitikėjimą savimi bei toleranciją.

Muzikiniu gyvenimu Palangoje seniau ir dabar domėjosi mokytojos Rimos Piktuižienės suburti gimnazistai.  Dalyvaudami ekskursijose jie sužinojo, kuo M.K.Čiurlioniui svarbi Palanga, kas buvo jo išrinktoji ir kaip jiedu leido laiką kurorte. Aplankė Palangoje gyvenusių ir vasarojusių kompozitorių namus, sužinojo įdomių faktų apie jų gyvenimą, aplankė žymias Palangos kultūrines vietas: vilą „Anapilį“, „Kurhauzą“, „Palangos koncertų salę“ ir net dalyvavo Palangos orkestro koncerte Palangos parko rotondoje. Po jo orkestro vadovas V. Rekašius  mokiniams pasakojo apie orkestrą ir  jo istoriją,  supažindino su orkestro instrumentais, pristatė „Orkestro vasaros“ 2020  koncerto programą. Tą dieną koncerte mokiniai girdėjo „Kino muziką“,o  klausydami bandė atspėti ar pasitelkę telefonų programėles nustatyti, iš kokio animacinio ar kino filmo skamba muzika. Veiklos rezultatas – žaismingas filmukas ir neišdildomi įspūdžiai.

,,Žinau, kur sportuoti” Palangoje – drąsiai gali pasakyti mokiniai, dalyvavę mokytojos Dalios Rakauskienės pasiūlytoje veikloje.  Susirinkę platformoje ZOOM ir pasidalinę į komandas pagal sporto šakas mokiniai Palangos mieste ieškojo, fotografavo sportui tinkamas erdves ir paruošė jų lokacijų nuorodas. Visi bendrai surado net 60 vietų, kur Palangoje gali sportuoti krepšinio, futbolo, tinklinio, lauko teniso, dviračių ir netradicinių sporto šakų (BMX, riedlenčių, jėgos aitvarų, žirgų) atstovai, ir tie, kurie pirmenybę teikia sporto klubams ir treniruoklių salėms. Mokiniai planuoja surinkta informacija pasidalinti su palangiškiais. Veiklą ,,Fizinės savijautos stebėsena” organizavo kūno kultūros mokytoja Ingrida Želnienė, iškėlusi tikslą- nustatyti, kaip fizinė veikla (kardio pratimai, bėgimas, važiavimas dviračiu, riedučiais, aktyvūs namų ruošos darbai) veikia širdies susitraukimų dažnį. Gimnazistai nurodytą laiką kasdien skaičiavo pulsą ryte gulėdami lovoje, po aktyvios fizinės veiklos, po krūvio ir ramybės būsenoje prieš miegą. Gautus rezultatus fiksavo lentelėse, analizavo, susipažino, kokie procesai vyksta jų organizme fizinio krūvio metu, koks yra jų maksimalus ir normalus pulsas, mokėsi, kaip jį kontroliuoti. 

Dailės patirtis pasirinkę mokiniai vadovaujami mokytojos Daivos Stonkuvienės ruošė miesto objektų eskizus iš natūros. Tikslą susipažinti su piešimu dažų balionėliais ir papuošti riedlenčių parką mokiniams iškėlė mokytojas Justas Žulkus. Veiklos pradžioje susitikę aptarė piešimo principus ir taisyklės, pasiruošė eskizus. Mokytojas apibendrino, kad  tokia veikla skatina veikti išvien ir ugdo kūrybiškumą. Vaikai suprato savo padarytas klaidas, suvokė piešimo principus. Rezultatas akivaizdus: gimnazijos teritorijoje dabar bus daugiau žaismingumo.

Rusų kalbos mokytojos Liudmila Augucevičienė ir Nijolė Redikienė pakvietė artimiau pažinti gimtąjį miestą. Viena grupė ieškojo rusų kultūros ženklų Palangoje: gimmnazistai turėjo surasti, nufotografuoti ir aprašyti Rusijos kultūros objektus ir 2 kalbomis – lietuvių ir rusų – paruošti prezentacijas ,,Rusijos kultūra ir Palanga” . Kiti domėjosi Palangos miesto istorinėmis  medinėmis vilomis:  rinko  detalią informaciją apie išskirtinę vilų architektūrą, istoriją, savininkus, paskirtį praeityje ir šiandien. Vėliau sinchroninėse pamokose pristatė informatyvius, detalius ir įdomius išliekamąja verte darbus apie 14 Palangos vilų. Atlikdami  užduotis mokiniai įtvirtino rusų kalbos vertimo, skaitymo įgūdžius ir, be abejo,  gebėjimą rasti svarbiausią, įdomiausią informaciją.

Pasirinkę biologijos patyriminę veiklą su mokytoju Edvidu Piktuižiu turėjo puikią galimybę susipažinti su herbariumu ir išmokti patys  jį surinkti. Tokiu būdu pagilino savo žinias apie pajūrio  regione augančių augalų rūšis. Mokytojos Daivos Urbštienės mokiniai atliko Palangos J.Basanavičiaus ir Vytauto gatvėse augančių medžių inventorizavimą: suskaičiavo, kiek,  kokių rūšių medžių auga šių gatvių kelkraščiuose, išmatavę kiekvieno medžio skersmenį 130 cm aukštyje ir žinodami medžio rūšį, pasinaudoję specialia programėle, apytiksliai įvertino medžių amžių.  Mokiniai padarė išvadas: J.Basanavičiaus gatvėje iš viso yra 128 medžiai. 61% medžių yra raudonžiedžiai kaštonai, 39% medžių – paprastieji kaštonai. Didžiosios medžių dalies būklė yra gera, tačiau ketvirtadalis serga arba yra blogos būklės. Daugumos medžių amžius yra 16-21 metai.  Vytauto gatvėje auga 854 medžiai: 583 liepos, 149 uosiai, 44 kaštonai, 31 beržas, 26 juodalksniai, 17 klevų, 3 pušys ir 1 ąžuolas. 77 % medžių būklė gera, 22 % – patenkinama,  o 1 % – negyvi medžiai. Šioje gatvėje auga net 170 medžių, senesnių nei 100 metų.  Iš Palangos miesto bibliotekos archyvų mokiniai susipažino su pagrindinių Palangos gatvių istorija, palygino senose nuotraukose užfiksuotus vaizdus su šiuolaikinėmis nuotraukomis, mokinių padarytomis tokiu pačiu rakursu, sužinojo, kokią naudą medžiai teikia gamtai ir žmogui.

Gimnazistų išbandyta patyriminė veikla, kaip teigia mokiniai ir mokytojai, pasiteisino. Ji pagrindžia seną tiesą, kad geriausiai mokomasi iš savo asmeninės patirties ir savo atradimų.

Palangos senosios gimnazijos informacija

Nuotraukose- patyriminė veikla pagrindė seną tiesą, kad geriausiai mokomasi iš savo asmeninės patirties ir savo atradimų.