Select Page

BIBLIOTEKOJE NAUJOS KNYGOS

Lauros Sintijos Černiauskaitės romano „Šulinys“ anotacija

Iš ankstesnių Lauros Sintijos Černiauskaitės romanų ir novelių įsimintinas itin savitas motinos ir vaiko temos traktavimas – neretai vieniša mama su vaiku nepritampa prie grubios aplinkos, patiria aplinkinių pažeminimą. Naujame romane „Šulinys“ siužetas pasukamas kitu kampu – auka tampa nusikaltėle. Kai žlugo vienišos mamos Juditos viltys, jog mylimasis paliks savo žmoną ir ateis pas ją, šoko būsenoje ji įstumia dukrelę į šulinį. Rašytoja, vaizduodama komplikuotus šeiminius santykius nūdienos visuomenėje, įtraukia ir skaitytoją į svarstymus, kas privedė moterį iki tokio nesuvokiamo nusikaltimo, kaip tokią dramą išgyvena moteris ir aplinkiniai? Laura Sintija Černiauskaitė – prozininkė, dramaturgė, vienuolikos knygų autorė, šešių literatūros premijų laureatė (tarp jų – ES literatūros premija už romaną „Kvėpavimas į marmurą“, Berlyno teatro festivalio pjesių mugės pirmasis prizas už pjesę „Liučė čiuožia“). Jos kūriniai versti į pagrindines Europos kalbas, o pjesės statytos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, Rusijoje.

Herkaus Kunčiaus romano „Lietuviškos apybraižos“  anotacija

„Lietuviškos apybraižos“ – ironiški pasakojimai apie istorines asmenybes.

Šį romaną „Lietuviškos apybraižos“ sudaro septyni atskiri pasakojimai. Juos jungianti grandis – istorinės asmenybės, įvairiu metu ilgesniam ar trumpesniam laikui apsilankiusios Lietuvoje. Pasakojimas persmelktas postmodernistinės ironijos, pagrįstas senųjų mitų dekonstravimu ir naujų legendų kūrimu. Tikros istorinės asmenybės, perkoštos per subtilios ironijos kupiną rašytojo vaizduotę, primena gaivališko karnavalo dalyvius.

Herkus Kunčius – prozininkas, dramaturgas, eseistas, vienas skandalingiausių lietuvių rašytojų, daugelio literatūrinių premijų laureatas.

 

 

Tomo Venclovos knygos „Lietuvos istorija visiems, I tomas“ anotacija

Nauja įdomi knyga apie šalies istoriją  „Lietuvos istorija visiems, I tomas“ – tai vieno žinomiausių Lietuvos intelektualų, poeto, eseisto, Jeilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos darbas.  Išleistas pirmasis „Lietuvos istorijos visiems“ tomas pasakoja istoriją nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimų. Autorius taip pat rengia antrąjį tomą, apie naujųjų laikų Lietuvos istoriją.
Pirmajame „Lietuvos istorijos visiems“ tome autorius objektyviai žvelgia į šalies istorijos lūžius, plačiai analizuoja santykius su Rusija ir Lenkija, pateikia informacijos apie bendrą europinį kontekstą, tekste naudoja  ištraukas iš grožinės literatūros ir poezijos.
Tomas Venclova ( g. 1937 m.) – Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, eseistas, mąstytojas Lietuvos nacionalinės premijos laureatas.

 

 

Tomo Venclovos knygos „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su llen Hinsey“ anotacija

Ar išloši mane, ar praloši – kol kas nežinia.
Šitos dirvos nusekę, žvaigždynų tankmė išgenėta,
Aš pritraukiu nelaimę, nelyginant šiaurė magnetą,
Lyg magnetas magnetą, nelaimė pritraukia mane.

Šio Tomo Venclovos 1975 m. eilėraščio posmo frazė pasirinkta knygos pavadinimui. Kaip tik tais metais vieną gegužės rytą Venclova išsiuntė atvirą laišką Lietuvos komunistų partijos Centro komitetui prašydamas leisti emigruoti į užsienį, ir šis sprendimas buvo bene svarbiausias jo gyvenime.„ Nelyginant šiaurė magnetą“ – pirma išsami rašytojo, vieno iškiliausių ir įtakingiausių pasaulyje šiuolaikinių lietuvių intelektualų Tomo Venclovos (g. 1937) autobiografinė knyga. Pašnekesiuose su Ellen Hinsey Venclova aprėpia keturis gyvenimo dešimtmečius Lietuvoje, Maskvoje ir keturis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasakojimai atskleidžia ne tik Venclovos biografiją ir kūrybą, bet ir platų kultūrinį bei politinį kontekstą.

Rūtos Oginskaitės knygos  „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ anotacija

Gib a kuk – žydiškas posakis, reiškiantis „Žvilgtelėk“. Jauki ir asmeniška teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės šeštoji knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ – tai dvylika žvilgsnių į Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, amatą ir kūrybą, tautos ir šeimos likimus.

Grigorijus Kanovičius (g. 1929) – vienas žymiausių šalies rašytojų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, savo romanuose, apysakose ir apsakymuose įamžinęs Lietuvos žydų gyvenimą iki II pasaulinio karo, sukūręs savo tautos epą. Bet ar kas žino, koks žmogus yra tas darbštus, tarptautiniu mastu žinomas rašytojas, kurio knygos ir jų vertimai užima visą keliaaukštę knygų spintą? Gib a kuk!

 

 

 

Franco Kafkos knygos „Procesas. Novelės“ anotacija

Francas Kafka (1883-1924) – žymus austrų rašytojas, vienas ryškiausių XX a. modernios prozos kūrėjų.  Šį rinkinį sudaro:  romanas „Procesas“(1914),  novelės „Nuosprendis“ (1913), „Metamorfozė“ (1915), „Pataisos darbų kolonijoje“(1919), „Kaimo gydytojas“(1919), „Pranešimas akademijai“(1919), „Bado meistras“(1924) ir kt.

 

 

 

 

 

 

Alberto  Camus romano „Svetimas“ anotacija

Jaunam prancūzų rašytojui Albertui Camus romanas „Svetimas“ pelnė pasaulinį pripažinimą, o jame nagrinėjamos aktualios vienatvės ir abejingumo temos visiems laikams įrašė kūrinį į pasaulio literatūros klasikos sąrašą.
Su niekuo nesupainiojamas abejingumas išoriniam pasauliui, lakoniška ir paprasta kalba bei iki skausmo paprastas, absurdiškas siužetas – tai ne tik būdingiausi romano „Svetimas“ dėmenys, bet ir paties Alberto Camus vizitinė kortelė. Išgyvenęs savo mamos laidotuves, pagrindinis romano herojus Merso po keletos dienų paplūdimyje nužudo jauną arabą. Įvykiams įsibėgėjant pagrindinis romano herojus apmąsto savo egzistenciją ir santykį su pasauliu. 1955 m. Albertas Camus „Svetimą“ apibendrino gana paradoksalia įžvalga: „Mūsų visuomenėje tas, kuris nerauda per motinos laidotuves, rizikuoja būti pasmerktas myriop. Tuo tenorėjau pasakyti, kad mano knygos veikėjas yra atstumtas visuomenės, nes atsisakė žaisti pagal jos taisykles.“ 1999 m. prancūzų dienraštis „Le Monde“ skaitytojų paprašė įvardinti svarbiausius ir geriausius XX a. kūrinius. 17 tūkst. balsų sulaukusioje apklausoje triumfavo „Svetimas“, aplenkęs tokius meistrus kaip Marcelis Proustas ir jo „Prarasto laiko beieškant“ ar Antoine de Saint-Exupery bei jo „Mažąjį princą“. Kūrinys du kartus buvo ekranizuotas italų bei turkų režisierių.

Jurgio Kunčino romano „Tūla“ anotacija

Jurgio Kunčino (1947–2002) romanas „Tūla“ priskiriamas prie ryškiausių lietuvių literatūros kūrinių, pasirodžiusių per du pastaruosius dešimtmečius. Fatališka meilė, Vilniaus gatveles užgulusi sovietmečio pilkuma, nerimo ir liūdesio slegiamas inteligentiškas jaunuolis – iš tokių vaizdų susiklostė geriausias J. Kunčino romanas.
Tai jau trečioji romano laida: pirmas leidimas pasirodė 1993 m. ir tais pačiais metais pelnė Rašytojų sąjungos premiją, antrasis buvo išleistas 2007 m.

 

 

 

 

 

Ruta Sepetys  romano „Tarp pilkų debesų“ anotacija

Ruta Sepetys, išeivių iš Lietuvos dukra, parašė romaną „Tarp pilkų debesų“, kuris visam pasauliui atskleidė Lietuvos ir kitų Baltijos šalių tragediją. Romane „Tarp pilkų debesų“ autorė pasakoja vienos šeimos istoriją, kuri jautriai ir tiksliai atspindi ne tik Baltijos šalių, bet ir visos žmonijos skaudulį – sovietų valdžios vykdytus masinius trėmimus, kurių metu nužudyta milijonai žmonių, o iš pasaulio žemėlapio ištrintos trys Baltijos šalys.
„Tarp pilkų debesų“ – pirmoji R. Sepetys knyga, išleista 2011 metais. Autorė norėjo suteikti balsą šimtams tūkstančių Stalino valdžios aparato nužudytų ir ištremtų Baltijos šalių gyventojų. Knyga pelnė daugybę apdovanojimų, tarp kurių – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius. Pagal knygą „Tarp pilkų debesų“ Lietuvoje sukurtas filmas.Romanai „Tarp pilkų debesų“, „Nelengvu keliu“ ir naujausias – „Jūros druska“ tapo New York Times bestseleriais, už knygą „Jūros druska“ R. Sepetys buvo apdovanota „The Rockefeller Foundation“ prestižine „Bellagio Resident Fellowship“ premija. 2017 m. autorei skirtas garbingas Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis.

Onos Voverienės knygos „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji (1918-2018). Politinės asmenybės“ anotacija

Autorė ir šioje knygoje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji (1918-2018). Politinės asmenybės“ lieka ištikima Lietuvos istorijos, iškilių asmenybių įamžinimui. Skaitytojams pristatomi Lietuvos Respublikos atkūrimo apyaušrio, prieškarinio, sovietinio laikotarpio autoritetai, žymiausieji Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo vadai, šiandieninės Nepriklausomos Lietuvos didieji.