Select Page

2019 balandžio m. naujos knygos

Šias Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  išleistas knygas padovanojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo atstovai.

 

 

Nijolė Gaškaitė –  Žemaitienė „Žuvusiųjų prezidentas“

Knygos anotacija: knygoje pateikiama Jono Žemaičio, vieno iš partizaninio karo didžiavyrių, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, biografija, LLKS dokumentai, bendražygių prisiminimai.

Rūta Gabrielė Vėliūtė  „ Partizanai“

Knygos anotacija: Jaunimui skirtoje knygoje pasakojama apie partizaninį karą Lietuvoje, prasidėjusį po antrosios sovietų okupacijos. Apsispręsti, ką gins ir dėl ko kovos okupuoto mūsų krašto jaunuoliai turėjo anksti, dažnai sulaukę vos šešiolikos metų. Tačiau neretai sunkus pasirinkimas užguldavo ir visai gležnus pečius – daugelis partizanų ryšininkų į kovotojų gretas pateko tiesiai iš pradžios mokyklos suolo.

Partizanas Juozas Lukša. Gyvenimo ir kovos kelias

Dokumento anotacija: Nuotraukų rinkinys išleistas minint vieno iš žymiausių Lietuvos partizanų Juozo Lukšos (1921–1951) 60-ąsias žūties metines. Rinkinį sudaro 24 nuotraukos, gautos iš įvairių šaltinių. Aplankale pateikiama trumpa J. Lukšos biografija. Nuotraukos supažindina su šio partizano gyvenimo ir kovos keliu: du žygiai į Vakarus, veikla užsienyje, susitikimai su lietuvių emigrantais, paskutiniai kovos metai grįžus į Lietuvą.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija ir signatarai (plakatų rinkinys)

Dokumento anotacija: Plakatų rinkinys, skirtas 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymui ir LLKS 60-mečiui paminėti. Rinkinį (14 plakatų) sudaro aštuonių signatarų portretai ir trumpos biografijos, Deklaracijos faksimilė ir jos reikšmės aprašymas.

Arūnas Bubnys „Vilniaus Getas“

Knygos anotacija: šioje knygelėje pateikiama Vilniaus žydų bendruomenės sunaikinimo apžvalga, išskirti svarbiausi Vilniaus geto istorijos etapai ir būdingi bruožai, pateikta aukų statistika, apibūdinta geto vidaus administracijos struktūra ir jos funkcionavimas.

Arūnas Bubnys „Kauno getas“

Knygos anotacija: šiame leidinyje apžvelgiama Kauno žydų bendruomenės ir geto istorija nacių okupacijos laikotarpiu, išskirti svarbiausi geto istorijos etapai ir būdingi bruožai, pateikta aukų statistika, apibūdinta geto vidaus administracijos struktūra ir jos funkcionavimas.

Vladislav Ogarkov „ Mano draugas Lapinskas“

Knygos anotacija: tolimojo Rytų Sibiro Irkutsko srities Šelechovo rajono Šamankos gyvenvietėje, į kurią XX a. penktajame dešimtmetyje buvo atitremta keli šimtai lietuvių, jau šimtmečiui artėjant prie pabaigos, likimas suvedė buvusį Norilsko lagerio tremtinį lietuvį Vincą Lapinską ir rusų rašytoją Vladislavą Ogarkovą. Šioje knygoje skelbiamoje apysakoje rašytojas jautriai atskleidžia sudėtingą V. Lapinsko ir jo šeimos gyvenimą istorijos verpetuose, į pasakojimą įpindamas gražių jųdviejų bičiulystės epizodų, o kartu apmąstydamas netolimą savo šalies praeitį ir dabartį.
Rašytojo žvilgsnis lydi lietuvį iki pat jo grįžimo į Tėvynę 1999 m., sulaukus beveik 95-erių.

Laisvųjų testamentai / Lietuvos partizanų ir ryšininkų portretai

Knygos anotacija: knygoje nuotraukomis ir pasakojimais įamžinti Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje gyvenantys Lietuvos partizanai ir jų ryšininkai, 1945–1958 m. pasipriešinę sovietinei okupacijai. Šalia charakteringų nūdienos laisvės kovotojų portretų ir autentiškų jų pasakojimų publikuojamos archyvinės nuotraukos iš privačių kolekcijų ir muziejų fondų.
Knygoje skaitytojas ras ne tik gerai žinomus partizanus, bet ir tuos, kurie buvo primiršti ar dar nepažinti.

Lietuvos partizanai 1944–1986

Dokumento anotacija:  šis albumas – tai Lietuvos partizanų karo su sovietų okupantais istorija, parašyta universalia, visiems suprantama nuotraukų kalba. Tai pirmas toks leidinys, sudarytas chronologiniu principu, – nuotraukos jame išdėstytos ne pagal teritorines partizanų apygardas, kas būdinga visiems ankstesniems partizanų nuotraukų albumams, o nuosekliai nuo ankstyviausios iki vėlyviausios.
Albume skelbiamos 118 nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose pačiose geriausiose partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Daugel krito sūnų … Partizanų gretose“

Knygos anotacija: Dainavos apygardos vado, LLKS gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago atsiminimai, rašyti 1952–1956 m. Juose atskleidžiami pirmieji partizanų kovos žingsniai, ginkluotojo pasipriešinimo organizacinis stiprėjimas, kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai. Tai – autentiški ir vertingi pasipriešinimo kovos liudijimai, išsaugoti patikimų asmenų iki pat Lietuvos atgimimo pradžios.

Arūnas Bubnys „Lietuvos policijos batalionai 1941-1945 m.“

Knygos anotacija:  mūsų šiandienos visuomenė mažai žino apie nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) veikusius lietuvių policijos batalionus, kuriuose tarnavo keliolika tūkstančių lietuvių karių (policininkų).
Šių karinių-policinių junginių istorija nei lietuvių, nei užsienio istorikų iki šiol nėra gerai ištirta. Knygos autorius dr. Arūnas Bubnys siekia atsakyti į šiuos probleminius klausimus: kodėl ir kokiu tikslu policijos batalionai buvo formuojami; kokiu principu jie buvo sudaromi ir kieno bei kokie tikslai jiems buvo keliami; koks buvo lietuvių policijos batalionų vaidmuo Rytų fronte ir užfrontėje; kokius uždavinius policijos batalionai atliko nacių Vokietijos vykdomoje represinėje politikoje (Holokaustas ir nežydų tautybės žmonių (civilių ir karo belaisvių) persekiojimas ir naikinimas; kokia buvo socialinė policijos batalionų struktūra ir karių tarnybos motyvai ir kt.

Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija

Knygos anotacija: kolektyvinėje monografijoje apibendrinami Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos tyrimai, apimantys penkiasdešimt metų trukusį okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valdymą. Autoriai siekė išanalizuoti svarbiausius Lietuvos istorijos laikotarpius – 1940–1941 m. sovietinę okupaciją ir aneksiją, nacių okupaciją 1941–1944 m., totalitarinį stalininį režimą 1944–1953 m., destalinizaciją ir politinį „atšilimą“ 1953–1964 m., sovietinį modernizavimą ir stagnaciją 1965–1987 m., atgimimą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą 1987–1990 m. Atskleidžiami reikšmingiausi kiekvieno laikotarpio politiniai įvykiai, atspindimas lietuvių išeivijos vaidmuo siekiant nepriklausomybės, supažindinama su kultūriniu gyvenimu, Bažnyčios, Lietuvos valstybės diplomatinės tarnybos veikla. Monografijos pabaigoje pateikiama Lietuvos valstybės 1991–2004 m. kronika.